Metiniai projektai – svarbi mokymosi dalis

Vilniaus privačioje „Šaltinėlio“ mokykloje ir Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjuje „Forumas“ birželio pradžioje karštymetis ne tik todėl, kad saulė pro atvirus langus kaitinte kaitina, bet ir todėl, kad baigiantis mokslo metams kiekvienas mokinys turi pristatyti savo metinį projektinį darbą, kurio temą pasirinko dar rugsėjį. Mokiniai rinko informaciją, atliko įvairius tyrimus, konsultavosi su mokytojais, rašė, baigiamajame etape ruošė skaidres, pristatymo kalbą ir tada jau pristatė mokyklos bendruomenei.

Pradinukų projektukai kuklesni, jiems daugiau padeda mokytojos, o kai kurių gimnazistų projektai prilygsta studentų darbams.

Vida Platūkienė


Projektas gali lemti būsimas studijas

 

 Penktokas Aras pasirinko temą „Lietuvos žmonės, kuriais didžiuojamės“. Berniukas išsikėlė tikslą sužinoti apie garsius žmones, kaip jie yra apdovanojami už nuopelnus, o svarbiausia – ką turi nuveikti asmenys, kad juos pavadintume žymiais. Mokinys rinko informaciją internete, ėjo į biblioteką, o galiausiai nusprendė pakalbinti prof. Alfredą Bumblauską. Interviu su profesoriumi buvo nufilmuotas ir parodytas per darbo pristatymą. Į klausimą, koks žmogus laikomas įžymiu, prof. A. Bumblauskas atsakė, kad tokį asmenį turi atpažinti amžininkai, o istorikai po kiek laiko įrodyti, kas jis tikrai atliko kitiems sunkiai įveikiamus darbus. Aras pristatė 18 Lietuvai nusipelniusių asmenybių – nuo Karaliaus Mindaugo iki… prof. A. Bumblausko. Mokinys gražiai argumentavo, kodėl profesorius yra žymus žmogus. Aras džiaugėsi, kad ši veikla jį paskatino domėtis Lietuvos praeitimi, o užaugęs jis galbūt Vilniaus universitete studijuos istoriją. Juk ten dėsto jo gerbiamas profesorius!

Kasmet vis kitokia veikla

 

Mokiniams patariama kasmet keisti mokomąjį dalyką, iš kurio rašomas projektas. Tai turėtų padėti praplėsti akiratį, surasti dominančią sritį, gal net pasirinkti profesiją.

Licėjaus pirmos klasės mokinė Vaiva, vadovaujama chemijos mokytojos, domėjosi šiltnamio efektu. Drauge su mokytoja atliko bandymą, ką labiausiai įkaitina saulė: dirvožemį, orą ar smėlį. Bandymas buvo nufilmuotas, išanalizuotas, o rezultatai pateikti draugams. Vaiva pasakoja, kad dirbti buvo įdomu, tačiau pristatydama patyrė jaudulį. Nemenkas iššūkis kalbėti prieš auditoriją.

Mergina prisimena savo praėjusių metų darbą, kai vaikštinėdama po Vilnių fotografavo įvairias skulptūras, paskui apie jas rinko informaciją, aprašė ir pristatė draugams. Labiausiai ją sužavėjo maži šokoladą valgantys meškiukai (Gedimino pr. 2). Tai 1908 m. įrengtos bankininko Ovsiejaus Bunimovičiaus saldainių parduotuvės „Viktorija“ puošybos detalė. Ši parduotuvė tuomet buvo puošniausia visame Vilniuje. Vaiva pasakojo ir apie skulptūrą, skirtą 1931 m. nuskendusiam berniukui, kuris per Didįjį potvynį išgelbėjo mažą vaiką, ir apie Undinėlę, ir apie berniuką, graužiantį kaliošą… Vilniaus skulptūros, pasirodo, saugo daugybę paslapčių.

 

Skatinamas ir veiklos tęstinumas

 

Kartais mokiniai taip susidomi veikla, kad po vasaros atostogų tęsia pradėtą darbą. Lukrecija šiemet skaitė sudėtingus senovės Graikijos filosofų veikalus, analizavo, koks tada vyravo požiūris į žmogų, į religiją, o kitąmet mergina planuoja gilintis į vėlesnių amžių filosofiją. Lukrecija sako supratusi, kad visada reikia turėti savo nuomonę ir mokėti objektyviai vertinti kitų žmonių mintis, nes nepaisant to, koks žmogus yra protingas, vienintelių teisingų atsakymų į filosofinius klausimus neranda niekas. Pasak Renė Dekarto, dar nebuvo tokios filosofijos, kuri nebūtų buvusi paneigta. O gal bus? Į šį klausimą Lukrecija atsakys kitais metais.

Pirmos gimnazijos klasės mokinė Beatričė – puiki smuikininkė, bet jos svajonėse – klasikinės filologijos studijos. Ją domina žodžių kilmė, mitologija, sąsajos tarp įvairių kultūrų. Apsiskaičiusi, lengvai įsimenanti svetimų kalbų žodžius mergina geba lyginti įvairius reiškinius, daryti išvadas. Jei pernykštis jos darbas apie lietuvių mitines būtybes buvo dar vaikiškas, tai šiemet ji pateikė rimtą darbą „Graikų, baltų ir skandinavų dievai ir deivės“. Sritis labai plati – yra į ką gilintis ir kitais metais.

 

Vaikinų sritis – lėktuvai ir tankai

 

Abituriento Pauliaus aistra – sklandymas, todėl jis rinko informaciją apie mažąją aviaciją Lietuvoje, o jo draugas Vakaris ir trečios klasės gimnazistas Gustavas domisi istorija. Jų projektai – „Antrojo pasaulinio karo tankai“. Vaikinai apibūdino tankų tipus, privalumus ir trūkumus, domėjosi, kas tankus gamino ir kokiose šalyse per karą jie buvo dislokuoti. Buvo įdomu, kokiuose muziejuose saugomos išlikusios šios karo mašinos. Gustavas pagamino įstabų Kursko mūšio maketą su kalnais iš medžio faneros ir su 16 tankų, 3D spausdintuvu atspausdintų iš plastiko laido. Gustavas pasakojo, kad vienas tankas spausdinamas apie 7 valandas, o viso maketo gamyba užtruko ilgiau nei savaitę. O kur dar informacijos rinkimas, skaidrių rengimas… Jo darbas apėmė ir istoriją, ir fiziką, ir technologijas. Taigi atliekant projektą integruojami keli mokomieji dalykai.

Mokiniai daug sužino ir išmoksta

 

Šią tiesą puikiai iliustruoja Austėjos pasirinkta tema „Rugiai mitologijoje, tautosakoje, buityje“. Austėja sužinojo, kad rugiai plačiai naudojami ne tik maistui, bet ir liaudies medicinoje, kad naudingų savybių turi daiginti rugiai, želmenys ir sėlenos, o ruginė duona net sumažina vėžio riziką. Besidomėdama mitologija aptiko, kad duonos riekelė būdavo apariama pirmoje vagoje – šitaip aukota deivei Žemynai. Austėja pasakojo apie rugiapjūtės darbus, surinko nemažai dainų, mįslių, patarlių, žaidimų apie rugius.

Paskaičiusi apie šiaudų sodus, jų prasmę ir paskirtį, mergina panoro pati nupinti tokį sodą. Į pagalbą pasitelkė mokytoją ir močiutę. Lengva nebuvo, pirštai ne visada klausė, bet pirmasis sodas jau puošia mokyklos erdvę. Austėja smulkiai aprašė, kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti šį auksu spindintį namų papuošimą.

Įdomus buvo ir praėjusių metų Austėjos darbas. Vadovaujama biologijos mokytojos ji tyrinėjo, kokiomis sąlygomis greičiausiai sudygsta ir vešliausiai auga įvairios prieskoninės žolelės bei pomidorai. Po projekto pristatymo mergina ne vienam padovanojo po vazonėlį su pomidoro daigu. Daržininkystė užkrečiama!

Stebina mokinių darbų įvairovė. Kuriami koliažai iš odos, domimasi muzikos istorija ir kuriamos dainos, gaminami kristalai iš vario sulfato, kepama duona…

Tokie darbai ugdo mokinių kūrybingumą, nes mokomasi atrandant, informacijos ieškoma tikslingai. Projektai didina mokinių mokymosi motyvaciją, moko planuoti laiką, iš praktinio darbo daryti teorinius apibendrinimus, o žinias taikyti praktikoje. Naudinga ir aprašyti savo darbą – ugdomi rašymo įgūdžiai, kurių prireiks ne tik rašant rašinius, ne tik tapus studentais, bet ir vėlesniame gyvenime.

Skaitykite daugiau: http://www.svietimonaujienos.lt/metiniai-projektai-svarbi-mokymosi-dalis/?fbclid=IwAR2E49Rr136i6AvKwIZ47lvwHR9XCoBe5j5Sgr5tgqwki_ekfRh8ksPYzVU